veizolai

veizõlai sm. pl. (2) NdŽ, DŽ¹, veizólai (1) 1. menk. akys: Kur lipi? Kiba veizõlų neturi, kad nematai, kur eit Alv. Prasti tavo veizõlai Mžk. Ale bobų veizólai y[ra] begaliniai (jos per daug mato) Krš. Daug nekalbėk, tik saugok veizólus Akm. Duok į veizolus Mžk. Daviau vieną kartą į veizólus, kad ir apvirto Lž. Ka dėsu į veizolus, ta (tai) žinosi! Mžk. Nedrovuos, pamaunu stačiai į veizólus DūnŽ. Atsitiks kas, tai motina atlėkus veizolus man išdraskys S.Čiurl. Veizolai jo pikti, panašus į galvažudį rš. Ka paveizėjo į muni su tokiais dideliais veizolais, lygu aš būčio kaltas Ms. 2. akiniai: Saugok savo veizolùs, o susikuls Slnt.

◊ veizolùs káišioti (kìšti) stengtis viską pamatyti, sužinoti, ištirti: Nekáišiotum savo veizõlų, kur tau nereik Trg. Kur čia kišì tus veizólus, visur tau reik! DūnŽ.

veizolùs išpū̃sti (sprogìnti, išsprogìnti, išver̃sti, pastatýti) įdėmiai, su nuostaba pažvelgti, įsistebeilyti: Ìšpūtė veizolùs i tyli, i nieko nesako Jrb. Ko teip sproginì savo veizolùs, ar nematai? Slnt. Tik išsprogìno veizolùs, mislijau, ka jau gausiu par sprandą Sd. Stovėk veizolùs išver̃tusi Gd. Ko ìšvertei veizolùs, negi dar negirdėjai? Skd. Pastãtė į mane veizolùs ir žiūri Sk.

veizolùs išplė̃tęs (išpū̃tęs, išsprogìnęs) įdėmiai, su nuostaba (žiūri): I veiza veizolùs išplė̃tusi Nv. Ko veizi veizolus išplėtęs? Yl. Taip i veiza visi veizólus išpū̃tę, lauka Rdn. Ko spoksai veizolus išsproginęs! Mžk. Žiūriu veizolùs išsprogìnus Bsg.

veizõlų nevaldýti žiūrėti, kur nereikia: Įkrauklosiu (primušiu) rupūžę, jei veizolų nevaldys LzP.